Kas yra egzistencinė psichoterapija?

Egzistencinė psichoterapija kartais apibrėžiama kaip filosofinis kelias psichoterapijoje. Joje daug sąsajų su filosofija, tačiau tai nėra filosofavimas. Iš tiesų ši terapija yra labai „gyvenimiška“. Siekiama tyrinėti ne tik žmogaus vidinį pasaulį, bet ir jo gyvenimą apskritai: tai, kaip klientas kuria savo pasaulį, kokie jo santykiai su kitais, aplinka, kokia savijauta, vertybės.

Egzistencinė terapija siekia suprasti žmogų jo „nepsichologizuodama” - ne charakterio ar sutrikimo tipo, vienokios ar kitokios savasties struktūros požiūriu, o siejant konkretaus žmogaus gyvenimo istoriją su to žmogaus būties pasaulyje (gyvenimo) būdais. Terapijoje nebūtinai siekiama kažką „sutvarkyti“, tačiau sugebėti į savo gyvenimą pažvelgti naujai, geriau jį pažinti.

Egzistencinis požiūris nesiekia būti technika ar mokykla, bet veikiau kitokiu požiūriu į pasaulį ir žmogaus gyvenimą. Tie, kurie yra pasirengę rimtai jį priimti, paprastai jame randa tai, kas jiems tiesiogiai kalba. Dažnai žmonės jaučia, kad šis požiūris išreiškia tai, ką jie patys jau seniai galvojo, bet negalėjo tiksliai suformuluoti.
Nors nėra griežtos egzistencinės terapijos „konstitucijos“, nes tai humanistinis ir lankstus požiūris, galime išskirti pagrindinius egzistencinei terapijai būdingus elementus:

• Terapiniai santykiai: tikras, autentiškas ir empatiškas ryšys tarp terapeuto ir kliento.

• Egzistencinių klausimų nagrinėjimas: klientų skatinimas apmąstyti esminius egzistencijos klausimus.

• Fenomenologinis požiūris: dėmesys subjektyviai kliento patirčiai ir jo pasaulio supratimui.

• Nerimas ir mirtis: kaip susidoroti su mirties neišvengiamumu ir su ja susijusiu nerimu?

• Izoliacija ir ryšys: kaip suderinti nepriklausomybės poreikį ir ryšio troškimą?

• Laisvė ir atsakomybė: padeda suvokti savo pasirinkimus ir veiksmų pasekmes. Kaip naudojamės savo laisve ir kokios yra mūsų pasirinkimų pasekmės?

• Prasmės ieškojimas: pagalba klientams ieškant asmeninės prasmės ir tikslo. Tai tikėjimas žmonių gebėjimu kurti prasmę ir tvarką, nepaisant gyvenimo chaoso ir absurdo. Terapijoje kartu stengiamės įprasminti tuos paradoksus, konfliktus ir dilemas.

Todėl egzistencinis požiūris klientams gali būti naudingas tiek, kiek jie ateina į užsiėmimus iš esmės pasiryžę išspręsti esmines savo gyvenimo problemas ir susitaikyti su tomis gyvenimo duotybėmis, kurių negali pakeisti. Jeigu norima tik atsikratyti specifinio simptomo arba išspręsti tam tikrą konkrečią problemą, neprisiliečiant prie esminių egzistencinių duotybių, egzistencinis požiūris gali būti ir nelabai naudingas. Be abejo, klientai turi ateiti dirbti savo noru ir laisvu pasirinkimu. Egzistencinis metodas suponuoja visišką kliento įsitraukimą ir sąžiningą ketinimą susidurti su savimi ir savo gyvenimu išsamiau, nei iki šiol galėjo tai padaryti savarankiškai.